Rimutė Morozovienė - Istorijos ir politologijos lentelės[hide]
Šiame leidinyje pateikiama daugiau kaip 300 lentelių, kurios pravers mokantis istorijos ir politologijos. Jose chronologine seka užfiksuota svarbiausių istorijos reiškinių esmė (atsiradimo priežastys ar aplinkybės, jų pobūdis, laikas, padariniai ar rezultatai, įvardytos su jais susijusios asmenybės ir kt.). Kai kuriose lentelėse pagal konkrečius klausimus lyginami keli reiškiniai, nurodant jų panašumus ir skirtumus. Lentelių dalių pavadinimai nusako reiškinių ar faktų esmę ir konkretizuoja lentelių pavadinimus. Atskirai pateikiamos lentelės, skirtos pasaulio istorijos, Lietuvos istorijos ir politologijos mokymuisi.
Ši knygelė bus naudinga 7–12 klasių mokiniams, ypač kartojant mokyklinį istorijos ir politologijos kursą, nes mokantis šių dalykų labai svarbu suprasti jų esmę, mokėti nustatyti reiškinių priežasčių ir pasekmių ryšius, lyginti reiškinius ir daryti išvadas. Knygelė „Istorijos ir politologijos lentelės“ svarbi pagalba ir abiturientams, besirengianties laikyti istorijos brandos egzaminus.
Vasil Kozačenko - Balta dėmė
Populiarus ukrainiečių rašytojas Vasilis Kozačenka gimė 1913 metais Kirovogrado srity, Novoarchangelsko kaime. 1938 melais baigė Kijevo universiteto filologijos fakultetą. Dalyvavo Didžiajame Tėvynės kare.
Mėgstamiausias rašytojo žanras - apsakymai ir apysakos. Po karo buvo išleistas rinkinys ,,Trys vasaros” (1945), apysakos „Salvija”, „Brandos atestatas”, „Motinos širdis”, „Gyvybės kaina”, „Jarinka Kalinovska” ir kt. 1963 metais už apysaką „Žaibas” V. Kozačenkai buvo suteikta N. Ostrovskio premija.
„Balta dėmė” - šeštoji apysaka iš ciklo „Apysakos apie „Žaibą”. Ji pasakoja apie tarybinį desantą, per klaidą išmestą toli nuo numatytos vietos priešų okupuotoje teritorijoje. Įdomiai sukomponuotas siužetas, gyvi charakteriai, vaizdingos retrospekcijos lėmė šio kūrinio populiarumą. Ukrainoje „Balta dėmė” sulaukė net septynių leidimų.
Vasilij Ardamatskis - Aš 11-17. Atsakomoji operacija

IŠTRAUKA (Aš 11-17)
Paskutinė karo žiema ėjo į pabaigą. Mūsų daliniai kaudamiesi veržėsi Berlyno link. O čia, tolimame tarybinės kariuomenės užnugaryje, tarsi maiše užrauktos, liko kelios hitlerinės divizijos. Stiprios, gerai ginkluotos fašistų divizijos, kažkada atsidūrusios apsupime, dabar kovėsi labai ištvermingai ir sumaniai, todėl čia jau seniai vyko atkaklūs mūšiai. Iš pradžių hitlerininkams padėjo ta aplinkybė, kad jų rankose buvo uostas ir atviras jūrų kelias į Vokietiją, iš kur divizijoms be paliovos buvo tiekiami ginklai ir šaudmenys.
Mika Waltari - Žmonijos priešai
Mika Waltari (1908–1979) – garsiausias, universaliausias ir produktyviausias suomių rašytojas, jo kūryba aprėpia visus literatūros žanrus. M. Waltari parašė 38 romanus,
iš kurių garsiausi istoriniai „Sinuhė egiptietis“, „Turmsas nemirtingasis“, „Mirties angelas“. Bemaž visi jie skirtingos stilistikos kūriniai, atspindintys skirtingas epochas ir civilizacijas.
Romane „Žmonijos priešai“ pasakojama apie krikščionybės radimąsi Romoje –permainingą laiko tarpsnį netrukus po Kristaus mirties, kai buvo garbinami ne tik savieji dievai, bet ir mielai priimami svetimi, kai žydiška krikščionių bendruomenė ėmė virsti visuotine. Autentiški įvykiai romane vaizduojami įžvelgiant ir supinant įvairiausias gyvenimo sritis: religijas ir tradicijas, ekonomiką, imperijos vidaus ir užsienio politiką, meną ir literatūrą. Jame nuodugniai aprašomas Romos imperijos kraštų gyvenimas, nes knygos veikėjų keliai nusidriekia iki Galijos, Britanijos, Graikijos, Jeruzalės ir Egipto.
Raul Hilberg - Nusikaltėliai Aukos Stebėtojai
Mūsų pristatomoje naujoje knygoje, kuri yra viso gyvenimo tyrinėjimų ir apmąstymų vaisius, autorius įtraukia skaitytoją į dokumentinį pasakojimą, siužetu prilygstantį geriausiai grožinei literatūrai. "Nusikaltėliai. Aukos. Stebėtojai" kalba apie faktus, bet, kaip ir romanuose, pagrindiniai knygos veikėjai yra žmonės, ir visi jie priklauso kuriai nors iš trijų išvardytu kategorijų. Mes sužinome, kas jie buvo. Ką padarė arba ko nepadarė. Ir ką padarė jiems. Ramus autoriaus tonas, kai rašoma apie šiurpiausius įvykius ir kraupiausios ironijos kupinas detales, priverčia nejaukiai susigūžti. Jis nekelia balso, neieško gražių žodžių, nesiekia efekto. Tik tvirtais, aiškiais sakiniais pasakoja tai, ką reikia papasakoti. Be abejo, Hilbergas negali aptarti visų žmonių ir Įvykių, tačiau kiekvienas skaitytojas, nepriklausomai nuo to, kas jam buvo žinoma prieš atsiverčiant šią knygą, užvers ją geriau suvokęs, kaip žmoniją ištiko didžiausia jos katastrofa. Ir niekada nepamirš patirto įspūdžio.
Iš anglų kalbos vertė Dalia Švambarytė