Midas Urbonavičius Audrius Bitinas - Afganistano mazgas
Autoriai - Midas Urbonavičius ir Audrius Bitinas neatsitiktinai taip pavadino šią savo knygą. Nuo neatmenamų laikų aprašomame Azijos regione vijosi ir rišosi į vieną istorinę pynę karai, tautų klestėjimas, veidmainystės, intrigos, valdžios perversmai. Autoriai nesiekė atskleisti istorines paslaptis, aprašyti senovės epochas ar išvardinti nesuskaičiuojamus turtus, kuriuos vidurinės Azijos ir Rytų šalių valdovai bėgdami nuo priešų čia paslėpė. Jie tik nori papasakoti apie nedidelį laiko tarpą, kada vaikinai iš Lietuvos tapo nepaskelbto karo Afganistane dalyviais.
Norbertas Vėlius - Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai 1 tomas
Norint geriau suprasti kurios nors bendruomenės istoriją, papročius, tautosaką, liaudies muziką, šokius ir žaidimus, tautodailę, netgi architektūrą ir apsirengimą, pirmiausia būtina pažinti jos religiją ir mitologiją. Rinkinyje Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai siekiama aprėpti įvairius baltų religijos ir mitologijos šaltinius nuo seniausių laikų iki XVIII a. pabaigos. Skelbiami šaltiniai ar jų ištraukos, kuriuose pateikiama duomenų apie baltų garbintus dievus ir mitines būtybes, kulto apeigas, tikėjimus, papročius, burtus ir prietarus, padavimai apie baltų genčių kilmę. Didesnis dėmesys kreipiamas į seniausius šaltinius (I–II t. ). Juos stengtasi kruopščiau surinkti ir išsamiau apibūdinti, jų mitinę informaciją susieti su platesniu kontekstu, daugiau pateikti duomenų apie senųjų baltų gyvenimo būdą, papročius. I tomas apima laikotarpį nuo V a. pr. Kristų iki XV a. pabaigos: nuo Herodoto iki Jono Dlugošo. Skelbiamos ištraukos iš šv. Adalberto (Vaitiekaus) gyvenimo aprašymų, Magdeburgo analų, Ipatijaus metraščio, Henriko Latvio kronikos, Eiliuotosios Livonijos kronikos ir kt. šaltinių.
Siluetai Jevgenij Tarle - Napoleonas
Monografija.

Napoleonas Bonapartas - viena ryškiausių asmenybių pasaulio istorijoje. Genialusis prancūzų imperatorius ir karvedys, kurį bendražygiai tiesiog dievino, vaizduojamas ne tik kaip puikus karvedys, bet ir kaip puikus reformatorius, kurio veikla paliko gilų pėdsaką ne tik Prancūzijos, bet ir visos Europos istorijoje.Koks buvo jo kelias į šlovę? Kokie buvo jo didžiausi pasiekimai? Kokios priežastys lėmė jo viešpatavimo baigtį? Ir, pagaliau, kodėl mokslininkai iki šiol reiškia abejones dėl jo mirties natūralumo?

Štai tik keletas klausimų, į kuriuos atsako Jevgenijus Tarlė savo garsiojoje knygoje, išverstą į visas pagrindines Europos kalbas.Ši knyga - vienas fundamentaliausių sovietinėje literatūroje Napoleono Bonaparto gyvenimo aprašymų.
Irvin D Yalom - Kai Nyčė verkė
Frydrichas Nyčė ir Jozefas Brojeris niekada nebuvo susitikę. Ir, žinoma, psichoterapija atsirado ne iš jų pokalbių. Tačiau pagrindinių veikėjų gyvenimas grįstas faktais, o svarbiausi romano dėmenys: Brojerio dvasinės kančios, Nyčės neviltis, Ana O., Lu Solomė, Froido santykiai su Brojeriu, gimstanti psichoterapija - tikrai buvo 1882 metų istorija.
Jonas Trinkūnas - Lietuvių senosios religijos keliasKnygoje aprašomos lietuvių senosios religijos idėjos ir jų apraiškos. Tai išlaikė paprasta liaudis, kuri ir lietuvių kalbą išsaugojo. Vis plačiau lietuvių senameldystė prisikelia XX amžiuje ir šiandien jau turime organizuotą Romuvos sąjūdį.
Iki šiol protėvių istorija vertinama ir teberašoma, remiantis urbanizuotam pasauliui priimtais ir jos „sugalvotais" materialinės kultūros bei technologijos raidos kriterijais. Tautos dvasinė kultūra lieka kaip ir nuošalėje. Kodėl tai atsitiko? Ogi todėl, kad toji kultūra yra pinama iš subtiliausių, trapiausių žmogaus mąstymo ir elgsenos gijų. Laikmečio skersvėjai nesunkiai jas deformuoja ir netgi piktybiškai, iki neatpažintumo išdraiko. Bet be dvasinės kultūros istorijos mes nežinome tikrosios savo istorijos.
Romualdas Grigas,
Prof. habil. dr. Lietuvos MA narys korespondentasJonas Trinkūnas - Lietuvių senosios religijos keliasKnygoje aprašomos lietuvių senosios religijos idėjos ir jų apraiškos. Tai išlaikė paprasta liaudis, kuri ir lietuvių kalbą išsaugojo. Vis plačiau lietuvių senameldystė prisikelia XX amžiuje ir šiandien jau turime organizuotą Romuvos sąjūdį.
Iki šiol protėvių istorija vertinama ir teberašoma, remiantis urbanizuotam pasauliui priimtais ir jos „sugalvotaisJonas Trinkūnas - Lietuvių senosios religijos keliasKnygoje aprašomos lietuvių senosios religijos idėjos ir jų apraiškos. Tai išlaikė paprasta liaudis, kuri ir lietuvių kalbą išsaugojo. Vis plačiau lietuvių senameldystė prisikelia XX amžiuje ir šiandien jau turime organizuotą Romuvos sąjūdį.
Iki šiol protėvių istorija vertinama ir teberašoma, remiantis urbanizuotam pasauliui priimtais ir jos „sugalvotais
Liselotte Welskopf -Heinrich - Sugrįžimas pas dakotus
„Sugrįžimas pas Dakotus“ – ketvirtoji ciklo „Didžiosios Lokės sūnūs“ knyga. Joje pasakojama, kaip Harka grįžta pas juodakojus indėnus ir kartu su savo draugu bei kraujo broliu atlaikęs sunkų saulės šokį tampa tikru kariu. Tuo tarpu jo tėvas Matotaupa, vis labiau pasiduodantis Rudojo Džimo įtakai, galiausiai tragiškai baigia savo gyvenimą. Dabar Harkai lieka tik vienas tikslas – kuo greičiau grįžti į savo gentį...
Eduard Bornhohe - Vilaus kovos Kunigaikštis Gabrielis
Estų romantinės istorinės literatūros pradininkas Eduardas Bornhiojė (Brunbergas, 1862-1923) pažįstamas lietuvių skaitytojui iš istorinės apysakos „Keršytojas”, išleistos lietuvių kalba 1955 metais.
Rašytojo gyvenimas buvo labai įvairus: braižytojas, raštinės tarnautojas, namų mokytojas Estijoje ir Rusijoje, vėliau studijavo humanitarinius mokslus Tartu universitete, dirbo žurnalistu Vokietijoje, galiausiai teismo valdininku Taline.
Būdamas itin plataus akiračio, anksti susidūręs su sunkia engiamos estų valstietijos padėtimi, septyniolikmetis Bornhiojė parašo apysaką „Keršytojas” (1880), laikomą geriausiu jo kūriniu. Jame, kaip ir istorinėse apysakose „Vilaus kovos” (1890) ir „Kunigaikštis Gabrielis, arba paskutiniosios Piritos vienuolyno dienos” (1893), autorius meniškai pavaizdavo tragiškos estų liaudies praeities heroiką. Vėlesniuose veikaluose rašytojas atspindėjo devynioliktojo amžiaus pabaigos-dvidešimtojo amžiaus pradžios Talino gyvenimo aktualijas. Žymiausias to periodo kūrinys - satyrinis apsakymas „Dideli ir maži Talino niekadariai”.
Geriausieji Bornhiojės veikalai - tai trys minėtosios istorinės apysakos, davusios pradžią estų istorinei prozai. Neslūgstanti jų siužetinė įtampa, didvyriškų kovų romantika, narsūs ir kilnūs personažai patraukia ne tik nuotykinės literatūros mėgėjus. Eduardas Bornhiojė yra vienas tų plunksnos meistrų, kurių knygos nestokoja skaitytojų,
Pagal E. Bornhiojės apysaką „Kunigaikštis Gabrielis” Estijoje pastatytas meninis filmas „Paskutinioji relikvija”, kurį matė ir mūsų žiūrovai.
Otas Šneidereitas - Prūsai
Autorius, remdamasis kai kurių istorikų darbais, pateikia prūsų ir 
lietuvių tautų istorijos daugelio šimtmečių laikotarpio apžvalgą. Kar
tu gvildena praeities ir dabarties temą: vienų tautų, šiuo atvejų germanų, agresiją, kitų — pavergimą, nevengdamas savaip interpretuoti kai
 kuriuos istorijos faktus, aptarti daugelio keltus, spręstus, taip pat gin
čytinus klausimus.