Eduard Bornhohe - Vilaus kovos Kunigaikštis Gabrielis
Estų romantinės istorinės literatūros pradininkas Eduardas Bornhiojė (Brunbergas, 1862-1923) pažįstamas lietuvių skaitytojui iš istorinės apysakos „Keršytojas”, išleistos lietuvių kalba 1955 metais.
Rašytojo gyvenimas buvo labai įvairus: braižytojas, raštinės tarnautojas, namų mokytojas Estijoje ir Rusijoje, vėliau studijavo humanitarinius mokslus Tartu universitete, dirbo žurnalistu Vokietijoje, galiausiai teismo valdininku Taline.
Būdamas itin plataus akiračio, anksti susidūręs su sunkia engiamos estų valstietijos padėtimi, septyniolikmetis Bornhiojė parašo apysaką „Keršytojas” (1880), laikomą geriausiu jo kūriniu. Jame, kaip ir istorinėse apysakose „Vilaus kovos” (1890) ir „Kunigaikštis Gabrielis, arba paskutiniosios Piritos vienuolyno dienos” (1893), autorius meniškai pavaizdavo tragiškos estų liaudies praeities heroiką. Vėlesniuose veikaluose rašytojas atspindėjo devynioliktojo amžiaus pabaigos-dvidešimtojo amžiaus pradžios Talino gyvenimo aktualijas. Žymiausias to periodo kūrinys - satyrinis apsakymas „Dideli ir maži Talino niekadariai”.
Geriausieji Bornhiojės veikalai - tai trys minėtosios istorinės apysakos, davusios pradžią estų istorinei prozai. Neslūgstanti jų siužetinė įtampa, didvyriškų kovų romantika, narsūs ir kilnūs personažai patraukia ne tik nuotykinės literatūros mėgėjus. Eduardas Bornhiojė yra vienas tų plunksnos meistrų, kurių knygos nestokoja skaitytojų,
Pagal E. Bornhiojės apysaką „Kunigaikštis Gabrielis” Estijoje pastatytas meninis filmas „Paskutinioji relikvija”, kurį matė ir mūsų žiūrovai.
Emile Zola - Abato Murė nuodėmė
Tai vienas lyriškiausių Rugonų–Makarų ciklo romanų, skirtas labiausiai autoriui rūpimai temai – dvasininko ir moters santykių analizei. Romano centre – kunigo Seržo Murė, Pjero Rugono ir Ursulės Makar anūko, bei Albinos meilė, pasibaigusi tragiška merginos mirtimi. Smerkdamas žmogaus prigimčiai svetimą celibatą, Zola teigia, jog didžiausia nuodėmė - ne nusižengimas bažnyčios kanonams, o užsimezgusios gyvybės nužudymas drauge su motina.
Erich Maria Remarque - Triumfo arka
Erich Maria Remarque (Erichas Marija Remarkas, 1898–1970) – vienas žymiausių ir populiariausių XX a. vokiečių rašytojų. Akylas savo epochos stebėtojas, politikos žinovas, netarnavęs jokiai ideologijai, humanistas, laikęsis nuošalyje, spalvinga ir charizmatiška asmenybė.

14 romanų, kelių apsakymų ir esė rinktinių, vienos pjesės autorius. E. M. Remarque kūriniai leidžiami milijoniniais tiražais visomis pasaulio kalbomis, pagal juos kuriami kino filmai.

Gimė Osnabriuke (Žemutinė Saksonija), aštuoniolikos metų savanoriu išėjo į Pirmąjį pasaulinį karą, keletą kartų buvo sunkiai sužeistas. Po karo dirbo įvairius darbus: bibliotekininko, verslininko, mokytojo, redaktoriaus. Pirmojo literatūrinio pripažinimo sulaukė 1929 m. – išleidęs ketvirtąją knygą „Vakarų fronte nieko naujo“. Rašytoją nuolat persekiojo naciai, kurie 1933 m. uždraudė ir viešai degino jo knygas, skleisdami propagandinį melą apie žydišką jo kilmę. Bėgdamas nuo persekiojimų, jis emigravo iš Vokietijos, gyveno JAV ir Šveicarijoje. E. M. Remarque priklauso rašytojų kartai, patyrusiai dramatiškiausius XX a. istorinius įvykius. Iš čia – svarbiausios jo kūrybos temos: įvairūs žmogaus tragiško likimo aspektai, gyvenimo vertės iškėlimas.
Gendrutis Morkūnas - Iš nuomšiko gyvenimo
Neskubėkite knygos bausti vien už tai, kad ji turi keistoką pavadinimą. Pasaulyje begalė žmonių keistais vardais, augalų keistais lapais ir šunų keistomis uodegomis. Ir visi jie gyvena, o kai kurie – net laimingi. Ši knyga viskuo – savo viršeliu, nugarėle, puslapiais, raidėmis ir, žinoma, pavadinimu – rodo tai, ką ji norėjo papasakoti nuo tos minutės, kai pamatęs pirmąjį nuomšiką sėdau jos rašyti. Berašant keistasis pavadinimas prilipo prie viršelio, o kai kurių raidžių dažai įsigraužė net į paskutinį puslapį. Taigi keistojo pavadinimo negalėjau nepalikti. Juolab kad mačiau, jog knygai jis patiko. Tikiuosi, patiks ir jums. Nebijokite. Apie tai, kas tie nuomšikai, sužinosite jau pirmuosiuose knygos puslapiuose. (Autorius)
Jūsų rankose naujausias ir... paskutinis Gendručio Morkūno, dukart pripažinto geriausių knygų paaugliams rašytoju, kūrinys. Ši istorija, papasakota nuomšiko, arba vaiko, kurį galima išsinuomoti, vardu – be galo tikra, parašyta neprilygstamu G. Morkūno stiliumi, šokiruojanti, kaip ir visos jo knygos, bet su laiminga pabaiga.
Peter Seewald - Vienuolių gyvenimo mokykla
Tai asmeninė tyrimo ekspedicija. Peteris Zėvaldas (Peter Seewald), keliaudamas po vienuolynus, aiškinasi vienuolių, kurie iš esmės inspiravo ir suformavo mūsų civilizaciją, paslaptį ir išmintį. Vis daugiau žmonių jaučia nebesugebantys susitvarkyti savo gyvenimo. Įtampa, atkaklus rezultatų siekimas, žmonių santykių ir ryšių krizė – vis labiau nerimastingoje kasdienybėje daugelis trokšta suprasti, kaip reikėtų pasiekti vidinę ramybę.
P. Zėvaldas parodo, kaip vienuolynuose per amžius išsilaikė pirminiai gero ir prasmingo gyvenimo klodai. Lankyti vienuolių gyvenimo mokyklą reiškia: įgyti jėgų, galių ir išmokti mąstyti; rasti saiką ir aukso vidurį; gauti atsakymus į klausimus, susijusius su kūno ir sielos sveikata, harmonija, tikrosios laimės kriterijais. Daugelis dalykų, kurių su didžiausiomis pastangomis išmoksta ir moko psichologai, treneriai ir terapeutai, vienuolynuose nuo pirmykščių laikų buvo kasdienio gyvenimo elementai. P. Zėvaldas rašo, jog gyvenimas vienuolyne, jo taisyklės ir įsakymai, išmintis ir dvasingumas pateikia konkrečius atsakymus į daugelį mūsų kasdienybės ir gyvenimo klausimų. Užmirštas gyvenimo ir meilės menas – puikiai iš naujo atrastas ir atskleistas.